Transformatoriaus komponentai yra transformatoriaus korpusas (šerdis ir apvijos), transformatoriaus alyva, alyvos bakas, aušinimo sistemos, įtampos reguliavimo įtaisai, apsauginiai įtaisai (pvz., alsuokliai, sprogimo angos, dujų relės, alyvos konservatoriai ir temperatūros stebėjimo įtaisai) ir gnybtų įvorės. Konkretūs komponentai ir jų funkcijos yra šios:
(1) Geležinė šerdis. Geležinė šerdis sudaro pirminę transformatoriaus magnetinę grandinę. Paprastai jis surenkamas iš sukrautų karšto valcavimo arba šalto valcavimo silicio plieno lakštų, pasižyminčių dideliu silicio kiekiu ir 0,35 mm, 0,3 mm arba 0,27 mm storio, o paviršiai padengti izoliaciniu laku. Šerdis susideda iš dviejų dalių: šerdies galūnių (arba stulpelių) ir jungų. Apvijos yra sumontuotos ant šerdies galų, o jungai uždaro magnetinę grandinę.
(2) Apvijos. Apvijos sudaro transformatoriaus elektros grandinę ir yra suformuotos apvijus dvigubu popieriumi padengtą plokščią laidą arba emaliuotą apvalią laidą. Transformatoriai veikia remiantis elektromagnetinės indukcijos principu. Kaip pavyzdį paėmus vienfazį, dviejų apvijų transformatorių, pagrindinis veikimo principas yra toks: kai į pirminę apviją įvedama įtampa (U1), per ją teka srovė (I1), generuodama kintamąjį magnetinį srautą (Φ1) geležies šerdyje, vadinamą pagrindiniu magnetiniu srautu. Veikiant šiam srautui, abiejose apvijose indukuojamos elektrovaros jėgos, galiausiai valdančios transformatoriaus valdymo ir reguliavimo sistemas.